- atgulti
- atgul̃ti vksm. Pasukaũ iš kẽlio ir àtguliau pi̇́evoje.
.
atgulti
Look at other dictionaries:
atgulti — atgul̃ti, àtgula, àtgulė 1. eiti miegoti, gulti: Vėlai àtgula jis J. Atgulu, gal užmigsiu rš. Nusirengęs atgulė į savo lovą rš. Vyrai trupučiuką atgulė pogulio Všk. Atàguliau kelias valandėles, dabar geriau bus dirbti Ds. Miegti atgulęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
antgulti — antgul̃ti (ančgul̃ti Pvn, Varn), añtgula, añtgulė (ž.) 1. žr. užgulti 4: Ko tu čia añtgulei ant manęs? KlvrŽ. Šunkojis (toks dalgis) neantgula ant rankų, išbėga aukštai ir žemai Šts. | refl.: Aš antgùlęs[is] (prisispyręs) ano klausiau, bet… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgulti — apgul̃ti, àpgula (apìgula), àpgulė (apìgulė) 1. intr. sugulti; sumigti: Visi apìgulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp. 2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn. | refl.: Pas Jokūbą… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkniaubti — apkniaubti, apkniaũbti, ia, àpkniaubė 1. tr. apimti, uždengti rankomis (veidą, akis): Staiga apkniaubia veidą V.Kudir. Roželė liko laisva, verkė, rankom akis apkniaubusi LzP. 2. intr. truputį atgulti, snustelti: Apkniaubk truputį, gal pereis… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkverkšti — apkver̃kšti, čia (àpkverkščia), àpkverkštė intr. 1. apsirgus atgulti: Nelauk, kole visai apkverkšì Krok. 2. aptingti, apsileisti: Apsiženino – ir sėdas už pečiaus, àpkverkščia už pagados (be laiko) Krok. kverkšti; apkverkšti; pakverkšti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
atgulimas — atgulìmas sm. (2) → atgulti 2: Atgulė, tuo atgulimu ir mirė, nebkėlė Šts. gulimas; apgulimas; atgulimas; išgulimas; nugulimas; prigulimas; sugulimas; užgulimas … Dictionary of the Lithuanian Language
gulti — gul̃ti, gùla (gū̃la), gùlė (gùlo) 1. intr. visu kūnu kur nors dėtis: Tai gula, tai sėda rš. Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj Ch2Sam4,7. Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės Gs. ║ eiti ilsėtis, miegoti: Aš gulù devinto[je] adyno[je] … Dictionary of the Lithuanian Language
išgulti — išgul̃ti, ìšgula, ìšgulė 1. intr. sugulti: Silpnesni [pirtyje] išguldavo ant grindų P.Cvir. Ar jau visi ìšgulėt, ar jau visi sumigot? Vkš. Jau visi yr išgùlę, jau visi yr išmigę, o dar mano matušėlė ma[n] vartelius atkėlė JV658. 2. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išskleisti — išskleĩsti, išskleĩdžia (ìšskleidžia), ìšskleidė 1. tr. LL211, Š, Rtr plonu sluoksniu išdriekti, iškloti: Skleĩsi, skleĩsi linus, nepaspėsi išskleĩsti – antpula bulbes kasti Sd. Išskleisk kūlį ant stogo stiegdamas J. Senis nutvėrė kūlį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
